užukulnis

užùkulnis sm. (1) Š, NdŽ, ažùkulnis (r.) (1) JT393, Svn žr. užkulnis: 1. Tr Kada užukulnis niežčia, – susikrimtimas, nemalonumas LTR(Brž). Bobutės numylėtas, išlepintas oželis kitaip ir negali vaikščiot, kaip tik pasišokinėdamas, užukulniais patrepsėdamas dzig dzig B.Sruog. 2. Lp, Skp, Č Nauji čebatai, o jau krypsta ažùkulniai Kp. Parjoja – nebėra užùkulnių čebatų On. Čeverykos naujos, užukulniai kiaurūs LMD(Brž). 3. Lp žr. užkulnis 5.